Vaiko raida - pagalbos vaikui ir šeimai centras
Klausk specialisto: +370 645 44146
GYVŪNŲ ASISTUOJAMA TERAPIJA LIETUVOJE PRIPAŽINTA SVEIKATOS BIOTECHNOLOGIJŲ INOVACIJA

GYVŪNŲ ASISTUOJAMA TERAPIJA LIETUVOJE PRIPAŽINTA SVEIKATOS BIOTECHNOLOGIJŲ INOVACIJA

Lietuvos jūrų muziejus dvejus metus dirbo, rengdamas sudėtingą sveikatos
biotechnologijos inovacijos – gyvūnų asistuojamos terapijos metodikos ir gyvūnų gerovės projekto
paraišką „Moksliniais tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į
holistinės medicinos sveikatos koncepciją“ (projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-01-0008). LR Ūkio
ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, atlikę ekspertinį vertinimą, šią paraišką
pripažino sveikatos biotechnologijos inovacija ir skyrė projekto įgyvendinimui 769 878 Eur iš
Europos Sąjungos 2014-2020 m. struktūrinių fondų programos pagal priemonę „Ikiprekybiniai
pirkimai LT“. Bendra projekto vertė – 895 146 Eur, todėl daugiau nei 120 tūks. EUR prie projekto
turės prisidėti Jūrų muziejus.
Šio mokslinio projekto vadovė Delfinų terapijos centro dr. Brigita Kreivinienė,
paklausta apie nueitą kelią nuo idėjos iki jau įgyvendinamo projekto, teigia, kad nebuvo didelių
abejonių dėl teigiamo šio projekto vertinimo, nes jis yra svarbus ne tik Lietuvos jūrų muziejui ir
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, su kuria kartu bus įgyvendinamas.
– Labai didžiuojamės, kad esame tarp lyderių, – sako Brigita Kreivinienė. – Taip
įgyvendiname Delfinų terapijos centro misiją – skatiname inovacijas pagalbos negaliai srityje,
pritraukiame moderniausius pasaulinius metodus.

Kurs metodikas delfinų, žirgų ir šunų asistuojamai terapijai

Pasaulyje ne vienerius metus taikomos gyvūnų asistuojamos terapinės veiklos. Jų
metodikos dažnai labai skiriasi, ne visos tinkamos ir Lietuvai. Lietuvos jūrų muziejaus direktorės
Olgos Žalienės teigimu, šio projektas itin aktualus, nes tenkina jautrų viešąjį interesą. Sukurtos
metodikos reglamentuos terapinį procesą, nustatys reikalavimus, taip užtikrinant, kad klientas gaus
jo poreikius atitinkančią paslaugą. Esminis dėmesys skiriamas ir terapijoje procese dalyvaujančių
gyvūnų gerovei.
Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vadovo Rimvydo Tamulaičio nuomone, šis
projektas yra natūrali praktikos tąsa.
– Juk hipoterapija jau ne vienerius metus taikoma pas mus, bendradarbiaujant su
Šiaulių universiteto komanda, – sako Rimvydas Tamulaitis. – Tėvų atsiliepimai ir praktika parodė,
jog teigiami rezultatai po hipoterapijos yra, o dabar jie bus susisteminti ir moksliškai pagrįsti.
Motorika, sensorika ir psichoemocinis/psichosocialinis poveikis
Projekto vadovė dr. Brigita Kreivinienė teigia, kad delfinų asistuojamos terapijos
sensorinis, motorinis ir psichoemocinis/psichosocialinis poveikis buvo įrodytas pilotiniais tyrimais
jau prieš kelerius metus, sukurtos metodinės gairės. Įgyvendinant šį projektą, tikimasi išplėsti
mokslinius tyrinėjimus, ypač delfinų gerovės srityje, nes pilotiniai tyrimai atskleidė intriguojančius
duomenis.
– Manau, kad ir dirbančioms mokslininkų komandoms bus neįkainojama patirtis
apjungti žmogaus ir gyvūno gerovę, – sako Brigita Krteivinienė. – Mūsų praktika rodo, kad kalbant
apie terapinį poveikį, būtina vadovautis visuminiu požiūriu. Juk ir fizinis veiksmas, atliekamas
gyvūno draugijoje, yra lydimas didesnių teigiamų emocijų. Nesame naujokai ir šioje srityje. Porą
metų dirbome, tirdami delfinų gerovę, matavome kortizolio lygį skirtingo cirkadinio ritmo metu,
kodavome delfinų elgseną terapinio proceso metu. Kiekvienas toks tyrimas yra itin imlus
sąnaudoms. Projekto rėmuose tikimės gauti patikimus bei moksliškai pagrįstus tyrimų rezultatus.
Šiuo metu hipoterapija labiau Lietuvoje žinoma dėl paties jojimo, kaip motorinio
poveikio, kaniterapija – kaip psichoemocinė, delfinų terapija – psichoemocinio ir sensorinio
poveikio priemonė. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad poveikis gali įvairuoti.
Pasak dr. Brigitos Kreivinienės, Lietuvoje vis dar stokojame vadinamojo
biopsichosocialinio arba visuminio požiūrio į žmogų su negalia. Projekto metu tikimasi sulaužyti
stereotipus. Juolab, kad jame dirba stiprios mokslininkų pajėgos, kurios turi nemažą įdirbį bei
mokslines kompetencijas kaniterapijos, hipoterapijos, delfinų terapijos ir gyvūnų gerovės srityse.
Sujungus šias mokslininkų bei praktikų pajėgas bus sukurtos metodikos, kurios pasitarnaus ne tik
klientams su negalia bei jų artimiesiems, bet ir šias terapines veiklas vedantiems kineziterapeutams,
ergoterapeutams, psichologams, socialiniams darbuotojams.“

Trys mokslinės komandos: ir konkurentai, ir kolegos

Numatoma šio unikalaus projekto trukmė – 3 metai, o pats projektas suskaidytas į tris
etapus. Trys mokslininkų komandos – Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto ir VšĮ „Vaiko
raida“ – jau oficialiai pradėjo darbuotis, kurdami kiekvieno etapo inovacijas. Kiekviename etape
visų komandų lygiagretūs produktai skatins kiekvieną jų kuo labiau pasitempti bei konkuruoti,
tačiau visos dalyvaujančios šalys nusiteikusios optimistiškai ir pyktis neketina. Siekis lyderiauti
paskatino pasitelkti geriausius savo sričių Lietuvos ekspertus.
Vilniaus universiteto komandos vadovės doc.dr. Vilmantės Pakalniškienės teigimu,
projekte tikrai dirba savo sričių profesionalai, bendradarbiaudami su jaunaisiais mokslininkais.
Pirminė komanda yra startinė, antrojo etapo komandoje atsiranda ir profesionalų iš užsienio šalių.
Tarp žymiausių docentės minėtų mokslininkų yra ir prof. dr. Albinas Bagdonas, turintis didelę
patirtį žmonių su negalia tyrinėjimų bei gyvūnų gerovės srityje.
Tai, kad projektas yra itin svarbus ir vertingas tvirtino ir l. e. Klaipėdos universiteto
rektoriaus pareigas prof.dr. Artūras Razbadauskas. Jis sako, kad reikia džiaugtis tokiu brandžiu ir
išgrynintu projektu, kuris atspindi ir KU Sveikatos mokslų fakulteto viziją.
– 2001 metais prasidėjęs biomedicininis delfinų terapijos tyrimas, kuriame dalyvavo
gausios medikų bei mokslininkų pajėgos buvo unikalus, įdomus ir sėkmingas, – tvirtina prof. dr.
Artūras Razbadauskas. – Šiandien kalbame ne vien apie terapinį poveikį, o jau apie rimtas
biotechnologijų metodikas trijose gyvūnų asistuojamos terapijos kryptyse. Pats terapinis poveikis
žmogui jungiamas į holistinį ištyrimą ir derinamas kartu su gyvūnų gerove.
Anot profesoriaus, projekto komandos nariai buvo atrinkti, vertinant jų pasiekimus
savo srityse, nes šis projektas yra ne tik įsipareigojimas, bet kartu ir didžiulė atsakomybė, nes
kuriamas unikalus produktas.
VšĮ „Vaiko raida“ komandos vadovė prof. dr. Daiva Mockevičienė, kalbėdama apie šį
projektą pabrėžia, kad jis orientuotas į metodikų kūrimą vaikams ir suaugusiems, kurių negalia
priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams bei nervų sistemos ligoms. Profesorės teigimu, tai dvi
sutrikimų grupės, dėl kurių vaikai ir suaugę turi negalią. Taip pat šių sutrikimų turintys žmonės
dažniausiai ir naudojasi delfinų, žirgų ir šunų terapijų paslaugomis, todėl terapijų metodikos yra
būtinos. Juolab, kad praktikos bazės, kuriose planuojami labai platūs moksliniai tyrimai, jau tam yra
pasirengusios: ne vienerius metus dirbama hipoterapijos srityje, plėtojama kaniterapija, na, o delfinų
terapijos centro bazė jau ne pirmus metus yra VšĮ „Vaiko raida“ socialinis partneris. Projektas buria
mokslines komandas, ieškančias didelių iššūkių.

Inovacijoms kurti sieks ir paramos

Lietuvos jūrų muziejus ir Kurtuvėnų regioninio parko direkcija sieks surinkti 125 268
Eur reikalingą papildomą indėlį į šios inovacijos įgyvendinimą iki 2021 metų pabaigos. Jau dabar
galima pervesti paramą, paaukojant norimą sumą į Lietuvos jūrų muziejaus paramos sąskaitą
LT787300010002332375, AB ,,Swedbank” nurodydami „Mokslinis delfinų terapijos tyrimas“. Taip
pat apsilankius Lietuvos jūrų muziejaus suvenyrų parduotuvėje galima įsigyti ir būtent šio
mokslinio tyrimo tikslinės paramos suvenyrų bei prisidėti prie žmonių su negalia ir gyvūno,
asistuojančio terapiniame procese, gerovės mokslinių tyrinėjimų.

Santechnikas Vilniuje