Vaiko raida - pagalbos vaikui ir šeimai centras
Klausk specialisto: +370 645 44146

Kalba

Vaiko kalbos vystymasis- vienas labiausiai tėvus jaudinančių klausimų, tačiau ne visi tėvai žino, jog kalbos mokymasis prasideda gerokai anksčiau, nei vaikas ištaria pirmuosius savo žodžius.

Mokslininkai teigia, jog vaikai, kurie buvo kalbinami nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų, su kuriais tėvai nuolat ir daug bendrauja, tyrinėja aplinką, pradeda kalbėti anksčiau.

Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai- pats jautriausias laikotarpis, kuomet smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys.

Dėl skirtingų kalbinių sąlygų, kiekvieno vaiko kalbos plėtotės tempai yra nevienodi. Svarbu sužadinti vaiko smalsumą, vaizduotę, skatinti, klausinėti ir kalbėti. Kantriai ir maloniai atsakyti į visus vaiko klausimus. Dažniau drąsinti ir girti vaiką. Kalbėti išplėstiniais sakiniais. Svarbiausia- aiškiai, lėtai tarti kiekvieną žodį.

Vaiko kalbos raida

0 - 4 mėnesių

Tik gimusio vaiko kalba- verksmas. Tai vienintelis būdas mažyliui bendrauti su suaugusiais žmonėmis, išreikšti savo poreikius. Naujagimis jau reaguoja į garsus, ieško jų šaltinio. Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų.

Būdamas 1-2 mėn. amžiaus gali tarti garsus, balses: a, e, o. Nustoja verkti, aki pasigirsta naujas garsas, pvz., varpelio skambėjimas.

Baigiantis 3-jam mėnesiui mažylio kalbą papildo šypsena. Vaikas šypsosi, taria garsus, skiria emocinį kalbos atspalvį.

4 - 6 mėnesių

Apie 4-6 mėn. kūdikiai pradeda guguoti, čiauškėti. Tai įvairūs garsai: aaa, aaou, ba, de-de, gu-gu, agu ir pan. Dažniausiai čiauškėjimas laikomas garsinės kalbos pradžia. Čiauškėdami mažyliai taria įvairiausius garsus, tačiau jie dar nėra tikrieji kalbos garsai.

Pamažu kūdikis pradeda reaguoti į aplinkinių kalbą, jos intonaciją. Pasuka galvytę į kalbantįjį, judina rankytes ir kojytes, šypsosi ir atsako “savo kalba”. Kartu su čiauškėjimu atsiranda vaiko gebėjimas mėgdžioti. Svarbu klausytis vaiko tariamų garsų, skiemenų ir kuo dažniau kalbinti kūdikį, skatinti mėgdžioti garsus, jų junginius.

6 - 10 mėnesių

Apie 6-10 mėn. kūdikiai mokosi suprasti kalbą. Pažindami vis daugiau juos supančių daiktų ir girdėdami jų pavadinimus, sieja daiktus su žodžiais. Mimika, gestais, ir garsais atkreipia dėmesį į save ar į daiktus, prašo, reiškia emocijas.

Nuo 7 mėnesio vaikai pradeda mėgdžioti motinos tariamus garsus. Kasdien mėgdžioja vis daugiau ir įvairesnių gimtosios kalbos garsų.

Svarbu vaikui padėti suprasti pažįstamų daiktų pavadinimus, t.y. vienu metu rodyti ir aiškiai tarti konkretaus daikto, žaislo pavadinimą, šeimos nario vardą, įvardyti atliekamus veiksmus. Leisti liesti, imti, laikyti daiktus, juos tyrinėti. Mažylio atpažįstami artimi žmonės turi siekti akių kontakto su vaiku, demonstruoti, skatinti mėgdžioti lūpų judesius.

10- ties mėnesių vaikas jau gali ištarti du skiemenis, pvz., ma-ma, te-te ir kt. Pamažu čiauškėjimas tampa vis sudėtingesnis. Vaikui galima rodyti knygeles, kuriose vaizduojami vaikams žinomi gyvūnai, paukščiai, kiti objektai.

10 - 12 mėnesių

Apie 10-12 mėn. vaikas pereina nuo čiauškėjimo prie pirmųjų prasmingai tariamų garsų. Konkrečiam objektui, veiksmui įvardinti mažyliai pradeda tarti garsų junginius, vienskiemenius žodžius, žodžių santrumpas. Vartydamas knygeles, vaikas atpažįsta ir parodo jam pažįstamus daiktus, objektus.

Pirmieji žodžiai nėra pastovūs savo garsų sudėtimi. Suaugusysis, bendraudamas su vaiku ir aiškiai tardamas žodžius, skatina juos kartoti, taip įtvirtindamas taisyklingą šių žodžių tarimą.

Jau apie pirmąjį vaiko gimtadienį mažylis geba ištarti nuo kelių iki keliolikos trumpų žodžių. Pvz.: do (reiškia duok), nio (noriu), apa (pakelk, paimk), am (valgyti) ir pan.

Šiuo laikotarpiu rekomenduojama žaisti su įvairiais žaislais, su daiktais atlikti pasikartojančius veiksmus. Žaidžiant vaiko pirštukais, rankytėm, kojytėm, reikėtų dainuoti daineles, pvz., Katu katu katutes, Viru viru košę ir pan.

Yra manoma, kad vaikų, kurie būdami šio amžiaus dar nemoka gerti iš puodelio, valgyti šaukšteliu ir atlikti panašių veiksmų, kalba gali  vėluoti. Tokiu atveju svarbu ne tik kalbinti vaiką, bet ir mokyti gėrimo, valgymo įgūdžių.

12 - 18 mėnesių

1 m. – 1 m. 6 mėn. mažyliai taria pavienius skiemenis, primenančius žodžius py, niam, au ir panašius, jungia juos į dviskiemenį žodį, pvz., mama, tete, dėdė ir kt. Kartais vaikui pavyksta ištarti ir dviejų skirtingų skiemenų žodį bu-lia (obuolys) ir pan.

Svarbu sudaryti sąlygas vaikui saugiai judėti, pažinti aplinką, leisti liesti, imti, žaisti, lavinti pojūčius ir girdėti aiškią namiškių kalbą. Ypatingą dėmesį reikia skirti kalbos supratimo ugdymui. Rodyti, kaip naudotis daiktais, mokyti kai kurių veiksmų. Svarbu skatinti norą bendrauti su aplinkiniais, vartoti kai kuriuos mandagumo žodžius. Tuomet vaikas ne tik parodys aplinkoje esančius daiktus, atliks veiksmus, suaugusiajam juos įvardijus, bet ir pats greičiau juos pavadins.

Šiuo laikotarpiu vaiko žodynas praturtėja nuo 30 iki 100 žodžių.

18 - 24 mėnesių

1 m. 6 mėn- 2 m. vaikas geba ištarti dviskiemenį žodį (kai skiemenys skirtingi), todėl dažnai praleidžia triskiemeniuose žodžiuose nekirčiuotą skiemenį, pvz., mašina keičia žodžiu sina ir pan.

Vaikas supranta ir įsisąmonina artimiausios aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimus ir, mėgdžiodamas suaugusiuosius, pradeda sieti du žodžius į sakinį: ten masina, mano batai, duok tą ir pan. Kalbėdami vaikai dažnai jungia žodžius, nepaisydami jų derinimo taisyklių, pvz., kute ne- šakutės nereikia; niose dide- nosis didelė ir pan.

Svarbu su vaiku daug kalbėti ir įvardyti viską, ką jis rodo ir klausia, su kuo žaidžia, ką veikia. Ne tik įvardyti, bet ir apibūdinti, paaiškinti, išplėsti vaiko ištartą žodžių junginį.

Nereikia versti vaiko tiksliai atkartoti ilgų ir sudėtingų žodžių. Svarbu palaikyti vaiko norą kalbėti, bendrauti.

Vaikams reikia dainuoti lopšines, deklamuoti trumpus ketureilius, sekti neilgas pasakas pagal iliustracijas. Pažaisti liežuviu ir lūpomis įvairius žaidimus: aplaižyti liežuviu lūpas, suspausti jas, “prunkšti, kaip arkliukai” ir pan.

24 - 36 mėnesių

2 m. – 3 m. vaikai geba tiksliau ištarti triskiemenius žodžius, vartoja trijų žodžių sakinius, pradeda gramatiniais ryšiais sieti žodžius, bet vis dar gausu gramatinių netikslumų. Pamažu sakiniai ilgėja ir sudėtingėja. Šis kalbos raidos tarpsnis baigiasi apie trečiuosius vaiko gyvenimo metus.

Svarbu, kad vaikai nepradėtų kalbėti per greitai, nes tai gali būti kai kurių kalbos sutrikimų priežastis. Stengtis vaikiškus žodžius keisti tikraisiais. Vaikiškų žodžių vartojimo laikas pamažu praeina.

Vaikai, padedami suaugusiojo, deklamuoja trumpus eilėraščius, seka pasaka su pasikartojimais. Gali ištarti daugumą gimtosios kalbos garsų, bet vis dar linkę keisti vienus garsus kitais.

Atsiranda požymius nusakančių žodžių, kurie dažnai vartojami po daikto pavadinimo, pvz., kamuolys didelis.

36 - 42 mėnesių

3 m. – 3 m. 6 mėn. vaikai vartoja daug gimtosios kalbos gramatinių kategorijų. Vis labiau domisi kalbos garsais, garsažodžių sudėtimi. Aiškiai taria balsius, priebalsius p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g. Vaikas pradeda domėtis raidėmis, nori jas pažinti. Tai rodo, kad šnekamoji kalba tobulėja toliau.

Baigiantis tretiesiems gyvenimo metams, vaiko kalba tiek pažengia, kad ji tampa ne tik pasaulio pažinimo priemone, žinių perteikimo, bet ir saviraiškos, kūrybos įrankis, kuriuo vaikas sėkmingai naudojasi.

Tai laikotarpis, kai vaikas labai greitai įsimena naujus žodžius, o kai jų pritrūksta- sukuria naujų.

Žino apie 1000- 1500 žodžių. Vartoja 3-+ 4 žodžių ir ilgesnius sakinius. Aiškiai reiškia savo mintis, jas patikslina.

Santechnikas Vilniuje