Vaiko raida - pagalbos vaikui ir šeimai centras
Klausk specialisto: +370 645 44146

Cerebrinis paralyžius

Cerebrinis paralyžius – raidos sutrikimas, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais, atsiradusiais dėl smegenų dalių, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. Jis yra dažniausia vaikų judėjimo negalios priežastis.

Kas tai?

VCP yra centrinės kilmės raumenų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis dėl galvos smegenų srities, kontroliuojančios judesius, ankstyvo pažeidimo, t,.y. iki gimimo ar pirmaisiais metais po gimimo, ir neigiamai veikiantis kūno judesių formavimąsi bei bendrąją vaiko raidą. Pažeista galvos smegenų dalis raumenims siunčia netikslias arba klaidingas instrukcijas, dėl to raumenys labai įsitempia arba suglemba. Raumenys nėra paralyžiuoti. Ankstyvas CNS pažeidimas paveikia ir kitas galvos smegenų dalis, todėl greta motorinių problemų gali išryškėti regos, klausos, kitų sensorinių sistemų bei pažinimo veiklos sutrikimai, traukuliai ir pan. Esant vaikų cerebriniam paralyžiui, dažniausiai sulėtėja sensomotorinis vystymasis, ypač regimojo motorinė koordinacija, lėčiau formuojasi tikslinga manipuliacinė veikla su daiktais, išryškėja kiti antriniai sutrikimai: kalbos ir kalbėjimo, suvokimų, emocijų ir elgesio, mokymosi sunkumai ir t.t. VCP apibūdinamas kaip kompleksinio pobūdžio sutrikimas, kai vyrauja motorinės (bendrosios, smulkiosios ir oralinės) veiklos sunkumai.

Cerebrinis paralyžius atsiranda dėl smegenų pakenkimo. Smegenys gali būti pakenkiamos nėštumo metu, per gimdymą arba pirmus trejus metus po gimdymo. Cerebrinį paralyžių sukeliančios priežastys:

  • Neišnešiotumas;
  • Motinos infekcija pirmąsias kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. raudoniukė, kiaulytė, toksoplazmozė, herpes ar citomegalo viruso sukelta infekcija);
  • Nėštumo metu cerebrinį paralyžių sukelti gali vaisiaus smegenų formavimosi sutrikimai, apsigimimai.
  • Komplikuotas ar priešlaikinis gimdymas; tai įvyksta tikriausiai dėl to, kad kūdikis negali teisingai kvėpuoti;
  • Naujagimystės periodo sutrikimai – smegenų kraujosruvos, smegenų pakenkimas, esant nepakankamam jų aprūpinimui deguonimi, stipri gelta;
  • Kūdikio smegenų vystymosi sutrikimas nėštumo metu be aiškios priežasties;
  • Per pirmus trejus gyvenimo metus cerebrinio paralyžiaus priežastimi būna galvos traumos, persirgtos centrinės nervų sistemos ligos (meningitai, encefalitai ) ir kt.
  • Genetinės ligos, kurios gali būti paveldėtos, net jei abu tėvai yra visiškai sveiki.

Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Jis dalijamas į keturis tipus. Cerebrinis paralyžius gali būti:

  • Spazminis;
  • Diskinezinis
  • Ataksinis;
  • Mišrus

 

Diagnozavimas

Įtariant cerebrinį vaikų paralyžių, atliekamas neurologinis ištyrimas – tikrinami refleksai, raumenų judesiai, jėga, tonusas, jutimas, pusiausvyra, klausa, rega, intelektas, atliekama galvos smegenų echoskopija, jei reikia, kompiuterinė galvos smegenų tomografija.

Ugdymas

Gydytojas nustatys medicininę ir raidos diagnozes, sudarys gydymo ir reabilitacijos planą, suteiks informacijos apie galimą tolesnę vaiko raidą, esant reikalui, siųs konsultuotis pas kitus specialistus. Vaikai turi būti konsultuojami ortopedų, nustačius problemą, skiriamas chirurginis ortopedinis gydymas. Labai svarbu kuo anksčiau patikrinti vaiko regą ir klausą.

  • Būtina ortopedo kontrolė ankstyvai kontraktūrų ir deformacijų profilaktikai. Rekomenduojama vaiką kas pusę metų konsultuoti vaikų ortopedui.
  • Psichologas nustato vaiko išsivystymą, atlikdamas specialius testus, konsultuoja šeimą, padeda spręsti psichologines problemas. Su juo galima aptarti vaiko elgesio sutrikimus, jūsų emocines problemas.
  • Logopedas padeda jums mokyti jūsų vaiką pažinti pasaulį, kalbėti, žaisti. Jam padedant išmoksite maitinti vaiką, ugdyti prieškalbinius įgūdžius, kalbą. Vaikai su cerebriniu paralyžiumi turi maitinimo ir valgymo sutrikimų. Jei jie negydomi ir nekoreguojami, vaikų fizinė raida sulėtėja, smegenys, raumenys negauna pakankami maisto medžiagų, neauga vaiko svoris.
  • Ergoterapeutas – specialistas, kuris padės formuoti vaiko savarankiškumą, mokys vaiką buitinių higieninių įgūdžių, padės lavinti rankos judesius. Žaidimas – pagrindinis vaiko darbas. Ergoterapeutas parenka vaikui žaislus, taiko jutiminę (sensorinę) stimuliaciją, padeda išvengti kūno kontraktūrų ir deformacijų, moko vaiką piešti, rašyti.
  • Specialusis pedagogas lavins ir ugdys vaiko proto galimybes, padės jam koncentruoti dėmesį, mokytis. Yra daug specialiosios pedagogikos metodų: Montessori, muzikos, dailės ir kt. Jūsų vaikui bus pritaikytas jam labiausiai tinkamas.
  • Socialinis darbuotojas suteikia informacijos, kur galite gauti tinkamą pagalbą, supažindina su socialinėmis garantijomis, padeda šeimai spręsti buitines problemas.

Cerebrinio paralyžiaus reabilitacija yra ilgalaikė ir sudėtinga. Taikoma daug įvairių reabilitacijos metodų. Be jau aptartų metodų (raumenų tonuso mažinimo, kineziterapijos) yra taikoma ergoterapija, maitinimo terapija, sensorinė stimuliacija ir sensorinės integracijos terapija, meno terapija (dailės, muzikos ir pan.), masažas ir kt. Maitinimo sutrikimų, padidėjusio seilėtekio gydymas – labai svarbūs normaliam svorio augimui, plaučių ligų profilaktikai. Ergoterapija, žaidimų terapija, vaiko socialinio gyvenimo patirties formavimas – pagrindas vaiko savarankiškumo formavimui. Nekalbantys vaikai mokomi bendrauti naudojant alternatyvios komunikacijos metodus. Pritaikomi specialūs paveikslėliai, ženklai, simboliai. Juos rodydamas vaikas gali sudėlioti sakinį, kuriuo išreiškia savo jausmus, norus. Išmokę naudotis alternatyvia komunikacija, vaikai gali būti lavinami pagal specialią mokymo programą.

Kiekvienas vaikas ugdomas pagal jo sugebėjimus. Specialus vaiko ugdymas lavina vaiko sugebėjimus, gerina erdvinį suvokimą, mąstymą, bendravimą. Vaiko būklės gerinimui taikoma hidroterapija, įvairios šilumos procedūros ir kiti metodai. Vandens procedūros yra veiksmingos, jų metu atsipalaiduoja raumenys. Vaikas laisviau gali judėti. Užsiėmimai vandenyje gerina vaiko nuotaiką, leidžia pajusti judesio seką. Kartais taikomos ir alternatyvios terapijos (jojimo terapija, delfinų terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, transcendentinė meditacija ir kt.). Labai svarbi ir šeimos socialinė reabilitacija. Tuo tikslu atliekamas vaiko ir šeimos psichologinis konsultavimas ir psichoterapija, šeimos psichologinė ir socialinė reabilitacija. Psichosocialinė pagalba šeimai ir vaikui sudaro sąlygas normaliam vaiko ir šeimos funkcionavimui bendruomenėje. Reabilitacijos metodų yra labai daug. Reabilitacijos programa sudaroma individualiai kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo stipriąsias puses. Labai svarbu padėti vaikui atskleisti visas jo galimybes, padėti jam tapti savarankišku, integruotis į bendruomenę.

Santechnikas Vilniuje