Vaiko raida - pagalbos vaikui ir šeimai centras
Klausk specialisto: +370 645 44146

Klausos sutrikimai

Klausos surikimai – tai girdimojo jutimo ir suvokimo trūkumai, trukdantys išmokti sakytinės kalbos ir bendrauti ja.

Kas tai?

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, klausos sutrikimas gali būti kondukcinis, neurosensorinis ar mišrus. Kondukciniam sutrikimui būdingas sutrikęs garsų sklidimas dėl pažeidimo vidurinėje ir išorinėje ausyje. Šio tipo pažeidimai niekada nesukelia kurtumo.

Neurosensorinio klausos sutrikimo atveju sutrikęs garsų priėmimas (suvokimas) dėl vidinės ausies recepcinės funkcijos pažeidimo. Sutrinka garso signalo transformavimas į nervinius fiziologinius impulsus, šių impulsų analizė, kodavimas ir perdavimas į smegenų žievės klausos centrus. Neurosensorinis klausos sutrikimas yra daugiau kaip 60-70% klausos sutrikimų priežastis.

Mišrusis klausos sutrikimas nustatomas, kai asmuo turi abiejų tipų (kondukcinio ir neurosensorinio) klausos sutrikimo požymių.

Apibūdinant sutrikusios klausos vaikus, orientuojamasi ne tik į klausos sutrikimo laipsnį, bet ir į tai, kiek klausos sutrikimas trukdo (arba leidžia) vaikui savarankiškai išmokti kalbėti ir lemia jo kalbos raidą.

Kurčiais laikomi asmenys, turintys įgimtą arba anksti (iki 3 metų) įgytą kurtumą ir negalintys savarankiškai išmokti kalbėti, taip pat vėliau apkurtę asmenys, be specialaus pasirengimo negalintys bendrauti sakytine kalba. Pagal kalbos išsivystymą kurtieji skirstomi į dvi grupes: 1) nekalbančius kurčiuosius, kurie gimė kurti arba apkurto iki 3 metų, t.y. iki susiformuojant kalbai; 2) kalbančius kurčiuosius, kurie prarado klausą jau mokėdami kalbėti. Dauguma kurčiųjų (praktiškas kurtumas) turi klausos likučių, gali suvokti klausa garsinius signalus

Sutrikusios klausos vaikų kalbos lygį ir kokybę lemia klausos sutrikimo laikas bei laipsnis, vaiko ugdymo (si) sąlygos bei ugdytinio individualios asmenybės ypatybės.

Diagnozavimas

Klausos susilpnėjimo laipsnis įvertinamas atlikus audiometrinį tyrimą pagal ,,geriau girdinčios“ ausies duomenis. Per jį fiksuojami absoliutūs girdimųjų pojūčių slenksčiai decibelais (dB) 500, 1000, 2000 Hz tonams. Dabar Lietuvoje orientuojamasi į tokį klausos sutrikimų klasifikavimą (skliausteliuose nurodyti klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonai decibelais):

  • Neprigirdėjimas: nežymus (26-40 dB), vidutinis (41-55 dB), žymus (56-70 dB), labia žymus (71-90 dB);
  • Kurtumas: praktiškas (daugiau nei 91 dB), visiškas.

Tokia klasifikacija Lietuvoje priimta sekant JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kt. šalių pavyzdžiu.

Ugdymas

Sutrikusios klausos vaikai gali būti ugdomi šiais metodais: žodinės kalbos, dvikalbiu(bilingviniu) ir totaliosios komunikacijos.

Ugdymo metodas rekomenduojamas įvertinus vaiko klausos būklę, jo sakytinės kalbos lygį, kalbinio bendravimo specifiką, bendruosius vaiko gebėjimus, tėvų pageidavimus ir kt.

Mokant neprigirdinčius vaikus prioritetinis yra žodinės kalbos metodas (bendravimas su vaiku ir jo mokymas vyksta sakytine, rašytine, kartais daktiline kalba).

Kurtiems vaikams ugdyti prioritetinis yra bilingvinis metodas. Bilingvinis metodas reiškia, kad vaikas bendrauja ir mokomas dviem kalbomis: gestų kalba ir žodine kalba. Jos yra lygiavertės ir vartojamos ne tuo pačiu metu. Gestų kalba yra pradinė ir pagrindinė kurčiojo bendravimo ir ugdymo priemonė. Pagrindinis mokymo tikslas yra perteikti mokymo turinį neteikiant pirmenybės žodinei kalbai. Remiantis gestų kalba kurtieji mokomi žodinės kalbos (rašytinės, sakytinės). Reikšmingiausia yra rašytinė kalba. Bilingvinio metodo privalumas tai, kad pilnavertis bendravimas gestų kalba garantuoja kurčiajam normalią pažinimo raidą, leidžia sukaupti pakankamai žinių apie aplinką, pasaulį.

Vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ugdymo sistemų tikslai:

Grynais garsinis (,,oralinis“) – Sakytinės kalbos prioritetai. Ugdyti vaiką ir organizuoti ugdymą sakytine kalba. Sakytinė kalba (tarimas ir skaitymas iš lūpų) yra ir mokymo objektas, ir mokymo priemonė, ir bendravimo priemonė. Intensyvios klausos treniruotės ir lavinimas. Girdimasis-regimasis kalbos suvokimo būdas.

Žodinis – Ugdyti vaiką ir ugdymą organizuoti žodine kalba. Žodinė kalba (sakytinė, rašomoji, daktilinė) yra mokymo objektas, mokymo priemonė. Intensyviai lavinamas klausos suvokimas.

Totaliosios komunikacijos – ugdyti vaiką ir ugdymą organizuoti vartojant  visas kalbines priemones: visas žodinės kalbos formas (sakytinę, rašomąją, daktilinę) ir kalkinę gestų kalbą. Lavinama vaiko klausa.

Bilingvinis (dvikalbis) – Ugdyti vaiką ir ugdymo procesą organizuoti gestų kalba (,,gimtąja“, šnekamąja gestų kalba). Dominuoja vizualinis (regimasis) komunikavimas.

Tinkamas ugdymo metodo pasirinkimas leistų sutrikusios klausos vaikams kur kas geriau panaudoti savo potencines galimybes ir gebėjimus siekiant išsimokslinimo. Ir žodinis, ir bilingvinis metodas vertingi tiek, kiek leidžia konkrečiam vaikui realizuoti savo galias.

Santechnikas Vilniuje